apskėsti — apskė̃sti, àpskečia (apskė̃čia K), àpskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ; Ser apimti, apglėbti, apgaubti: Močia apskėtus laiko vaiką, kad nemuštum, nebartum, t. y. į glėbį paėmus, apsikabinus tur J. Ir apskėtė [žąselės] savo sparnais lankas LMD(Klvr). Didelė … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskėsti — nuskė̃sti, nùskečia (nuskė̃čia K), nùskėtė tr.; Ser išplėsti. | prk.: Jiem (vokiečiams) neduos nuskėst (daug žemių apskėsti, užimti) Db. | refl. prk.: Kokia nusiskėtusi esanti darbo dirva, kiek reikalaujanti mokslų! Db. skėsti; apskėsti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžarginti — apžargìnti tr. Rtr 1. apžargomis užsodinti: Apžargyk jį ant to arklio, ir tejojie Skr. Tėvas laikė vaiką ant savo kelio apžarginęs rš. | Apžarginau pininginę an kningikės Akm. | refl. tr.: Tėvalis tiek džiaugas tuo savo Simonu, an sprando… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžargyti — tr. Rtr, NdŽ, KŽ iter. apžergti. 1. žergiant pereiti, perlipti: Nemušti karvės apžargyta vytele, sukergus neapsivaisins LTR(Tvr). | Toks jo ir arimas – apžargyta apžargyta Ds. 2. M, Šv apskėsti, apžarginti: Kelnes šiaudų prikišk, apžargyk arklį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžergti — apžer̃gti, ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ 1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą… … Dictionary of the Lithuanian Language
atskėsti — atskė̃sti, àtskečia, àtskėtė tr. atversti: Atskėsu knygas B. skėsti; apskėsti; atskėsti; išskėsti; nuskėsti; paskėsti; praskėsti; razskėsti; suskėsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išskėsti — išskė̃sti, ìšskečia (išskė̃čia K), ìšskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M 1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi… … Dictionary of the Lithuanian Language
išskęsti — išskę̃sti intr. 1. Kl daugeliui paskęsti, prigerti: Jau daug žvejų išskeñdo Plng. A tie vaikai mūso neišskę̃s kažin? Tl. Žemaičiai daug jų pačių (vokiečių) ir arklių sugrobė, nemaža išskendo M.Valanč. 2. nuo drėgmės pertekliaus supūti: Buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskęsti — nuskę̃sti intr. K, Š; H172, R127, Sut, N, M 1. DŽ1 žūti vandenyje, prigerti: Nubėgo maudyties, kliunkt į vandenį i nuskeñdo Krš. Iš nejučių praperšo[je] nuskeñdo jis J. Par tus metus nuskeñdo trys žmonys Všv. Ir da, žiūrėk, nuskeñdę, kur moka … Dictionary of the Lithuanian Language
parskęsti — parskę̃sti intr. 1. nuklimpti: Kai įlendam į liūną, tai parskę̃stam ir grėbiam Vad. 2. žr. paskęsti 7: Darbuos parskeñdęs Ds. Kad ir jie patys parskeñdę [darbuose] – melžia karves Skp. Kas iš tų vaikų – tik miegan parskeñdę Mlt. ◊ skolosè… … Dictionary of the Lithuanian Language
